The World's Largest Public Domain Media Search Engine
Mural paintings at the Chapel of Saint Casimir of Vilnius Cathedral

Similar

Mural paintings at the Chapel of Saint Casimir of Vilnius Cathedral

description

Summary

Vilniaus arkikatedros senoji karališkoji Šv. Kazimiero koplyčia – Lietuvos baroko šedevras. Tarp čia esančių išraiškingiausių tapybos darbų – rytinę ir vakarinę sienas puošiančios dvi didžiulės freskos. Jų autorius – italų kilmės dailininkas Michelangelas Palloni. Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos iniciatyva koplyčia buvo pradėta statyti iškart po karalaičio Kazimiero oficialaus paskelbimo šventuoju 1602 m. Ją statė ir dekoravo žinomi italų architektai ir skulptoriai. Po XVII a. vidurio karų su rusais koplyčia buvo restauruojama. Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jono Kazimiero Sapiegos lėšomis restauruojamos koplyčios sienas 1692 m. papuošė dvi florentiečio tapytojo M. Palloni sukurtos freskos, priskiriamos prie pačių vertingiausių baroko tapybos pavyzdžių Lietuvoje. Freskos dėmesį traukia ne tik menine kokybe, bet ir ikonografija. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“, kuri nutapyta ant rytinės sienos, pavaizduota scena iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos 1604 m. pasiųsto į Romą aprašymo, kuriame pasakojama, kad tais metais rugpjūčio 16 d. atidarius karstą, kuriame gulėjo prieš 120 metų mirusio Šv. Kazimiero palaikai, pasklido nuostabus kvapas, o šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimieras guli karste apsivilkęs ilgu, raudonu, šermuonėlių kailiu puoštu rūbu, ant galvos – kunigaikščio karūna. Freskoje taip pat pavaizduotas karsto atidaryme dalyvaujantis ir Dievą šlovinantis Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Jis apsivilkęs puošnia kapa, akys nukreiptos į dangų, rankos iškeltos į viršų. Greta vyskupo stovi kiti šį įvykį stebėję kiek žemesnio rango dvasininkai. Jų rankose – žvakės, vyskupo pastoralas ir Mišiolas. Šventojo galvūgalyje klūpo nuostabos pagautas, rankas išskėtęs, balta kamža apsivilkęs Vilniaus katedros kapitulos kanauninkas Grigalius Svencickis, kuriam buvo patikėta rūpintis Kazimiero kanonizacijos reikalais. Dešiniame freskos krašte, netoli dvasininkų stovi, kairę ranką į viršų pakėlęs Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Kazimieras Sapiega (1637–1720). Tuo metu, kai karstas buvo atidaromas, jis dar negyveno, tačiau čia jis pavaizduotas atiduodant garbę jam kaip šios freskos fundatoriui ir pažymint jo pamaldumą bei pagarbą šventajam. Freskos centre yra pavaizduotas prie Šv. Kazimiero klūpantis rudais rūbais dėvintis, rankoje rožinį laikantis didikas. Kairėje freskos pusėje kiek palinkęs klūpo puošniais rūbais apsirengęs dignitorius. Jo veidas atsuktas į šventąjį. Karsto galvūgalio kairėje pusėje – ano laikmečio rūbais apsitaisę Katalikų Bažnyčią globojantys Švč. Mergelė Marija ir Šv. Petras. Toliau matosi du besikalbantys neryškiai vyrai – tikėtina, kad tai kapavietę atvėrę mūrininkai. Antroji freska – „Uršulės prikėlimas iš mirties“. Ji nutapyta ant vakarinės koplyčios sienos. Ji nutapyta pirmojo žinomo Šv. Kazimiero stebuklo tema. Tėvas, mirus jaunai dukrai Uršulei, skubėjo ją patikėti Šv. Kazimiero globai ir gailestingumui. Prie šventojo karalaičio Kazimiero karsto mergaitė atsigavo ir ištiesė rankas į jo sarkofagą. Tai pamatę dvasininkai, didikai ir mergaitės artimieji (jie pavaizduoti dešinėje freskos pusėje) labai nustebo. Ši jų reakcija meistriškai pavaizduota freskoje. Šiuo kūriniu siekta maldininkams pasakyti, kad jie Šv. Kazimiero gali prašyti įvairių malonių. Freskos nutapytos plastiškai, naudojant barokinės kompozicijos schemas. Figūrų judesiai ekspresyvūs. Scenų dramatiškumas išryškintas iškeltomis personažų rankomis.

date_range

Date

1692
place

Location

lithuania54.68572, 25.28743
Google Map of 54.685722, 25.287428
create

Source

Vilnius Cathedral
copyright

Copyright info

Public Domain

Explore more

lithuania
lithuania